Grįžimas į viešumą

Pats nustebau, kai prisiminęs, kad turiu viešą dienoraštį, pamačiau jo paskutinio įrašo datą …. 2010.11.26. Taip…. Nieko nepridursi. Laikas bėga. O viskas prasidėjo nuo to, kaip vaikų pasakėlėje su pėledžiukais „…nedarykime mama tuoj, padarysime rytoj…“. Taip ir aš mąsčiau. Na, dar dienelė ir parašysiu. Ai, šiandien pavargęs rytoj parašysiu. O vėliau jau ir kitas pasiteisinimas atsirado, juk ne gaisras, kai norėsiu – parašysiu. Net buvo aplankiusi mintis visiškai virtualiai „numirti“. Vis bandau sau atsakyti, o kam tą dienoraštį čia skelbti, juk nesu viešas asmuo. Tiesą sakant dar ir šiandien, matyt, negalėčiau paaiškinti, kodėl tai darau.

Puiku. Pasiteisinau sau. Stebėtina, kad nors nerašiau jau ilgą laiką, bet dienoraščio lankytojų vis atsiranda. Per dieną vidutiniškai apsilanko 3 lankytojai su unikaliu IP numeriu, t.y. visai nauji. Turiu įsisdiegęs IP lankytojų registracijos programą. Labai įdomu. Kartais nustebina… Ko čia ieškojo kažkas iš Europos parlamento, ar iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo? 40 nuošimčių lankytojų iš Lietuvos sudaro naršytojai iš valstybinio internetinio tinklo. Įdomu, ar čia šiaip sau, iš nuobodulio užsuko, ar darbo tikslais? Taigi, laikykite tai bandymu grįžti į viešumą. Per metus, mano manymu, susikaupė įdomių minčių. Štai pavyzdžiui, ar turintiems nuosavus butus daugiabutyje nekilo abejonės, ar teisingai namo administratorius skaičiuoja bendro naudojimo objektų išlaikymo išlaidas. Arba už ką mokame abonentinį mokestį akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ ir kitiems paslaugų tiekėjams. Kas tas abonentinis mokestis teisine prasme? Gerai, kai jis nedidelis, o jeigu jį nustatys 100 litų ar 1 000 litų, mes turėsim mokėti neburnoję? Galvoje verda daug minčių, o ant darbo stalo prisikaupė daug klientų bylų, matau, kad ši problematika yra aktuali. Tai, pabandysiu ją panagrinėti Jūsų labui J.