Liudvikas Ragauskis

Tiesiog žingeidaus piliečio žiniatinklinis dienoraštis

Link policinės valstybės. Atgailaukite iki 2016-06-30.

 

Nereikia, matyt, niekam priminti Lietuvos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies, kad „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. Tačiau mes visi turime savo gyvenimo rūpesčius, ir retas, kas vien iš smalsumo, kiekvieną dieną stebi, ką mūsų atstovai  – „darbo bitutės“- nusprendžia patvirtinti, paleidžiant į gyvenimą naują ar pataisytą seną įstatymą, ir kas dėl to gresia mums, piliečiams.

Prieš savaitę žiniasklaida paviešino nuo 2016-01-01 įsigaliojusią teisės normą, pagal kurią bankai turės prievolę atskleisti informaciją apie kiekvieną Lietuvos gyventoją, kuris naudojasi banko paslaugomis, jeigu jis matų pabaigoje susitaupė 5 000 eurų arba pasinaudojo banko paslaugomis atlikti bankinių operacijų už 15 000 eurų.

Tuoj pat Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai per radijo ir televizijos laidas puolė raminti, kad duomenys apie mūsų turtą bus saugūs, o jiems ši informacija reikalinga kovoti su pajamų mokesčių vengiančiais gyventojais.  Aišku, apie asmens duomenų apsaugą bei klientų susitarimo slaptumą mes čia jau nekalbėsim. Valstybė jau a priori paskelbė, kad preziumuojama, jog gyventojas yra nesąžiningas ir savo sąžiningumą jis turi įrodinėti kiekvieną kartą, kai to pageidaus valstybės tarnautojas.  

Bet pirmiausia, pasisakant apie naujas teisės normas, noriu tarti keletą pastebėjimų dėl įstatymo priėmimo procedūros. Man kelia „susižavėjimą“ toks uolus seimūnų darbas. Mokesčių administravimo įstatymo straipsnių  pakeitimo įstatymas buvo pateiktas besibaigiant 2015 metų  pavasario sesijai prieš paskutinę dieną, 2015-06-25 vakarinėje sesijoje. Svarstymas prasidėjo, kai daugelis mūsų buvome baigę darbus –  18:05 ir jau po dviejų minučių mūsų atstovai po „nuožmių“ svarstymų pritarė projektui. Spėkit, kiek Seimo narių mus tuo metu atstovavo!? (Primenu, kad mes jų turime 141). Akivaizdumo dėlei pateiksiu stenogramos ištraukas:

2015-06-25 > Vakarinis posėdis:

18:05 2 – 23. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 104(1), 104(2), 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 55(1) straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIIP-1742(2)) [Svarstymas]

18:10:22 Kalbėjo Bronius Bradauskas

18:11:20 Kalbėjo Mečislovas Zasčiurinskas

18:12:19 Įvyko registracija (užsiregistravo 73)

18:12:19 Įvyko balsavimas dėl pritarimo po svarstymo; pritarta (už 56, prieš 2, susilaikė 15) 

 

Toliau dar įdomiau, po svarstymo iš karto už minutės buvo atliekama įstatymo priėmimo procedūra. Nors net 15 atstovų ką tik svarstyme susilaikė, o du buvo prieš, šį įstatymo projektą jau priėmimo stadijoje atstovai susiprato, ir dauguma susilaikiusių su priešininkais balsavo už.

Stenogramos ištrauka:

18:13 2 – 23. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 104(1), 104(2), 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 55(1) straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIIP-1742(2)) [Priėmimas]

18:13:46 Įvyko registracija (užsiregistravo 72)

18:13:46 Įvyko balsavimas dėl įstatymo priėmimo; pritarta (už 69, prieš 0, susilaikė 2) 

 

Kam įdomu žvilgterėti, kas šio įstatymo pataisų 69 autoriai gali štai čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-20909

 

Matyt, kai kam bus įdomu ir kaip balsavo įvairių frakcijų atstovai. Galbūt tai padės apsispręsti ateinančiuose Seimo narių rinkimuose. Žemiau pateiksiu suvestines lentelėse. Man pikčiausia, kad Seime esančių liberalių pažiūrų atstovai susivieniję į Liberalų sąjūdžio frakciją net nesudalyvavo Seimo posėdyje. Juk galėjo nors prieš balsuoti, o dabar kaip kurmiai išsislapstė.

 

Balsavimo rezultatai pagal frakcijas

Frakcija

Santrumpa

Prieš

Susil.

Darbo partijos frakcija

DPF

14

 

2

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“

TTF

6

   

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija

LLRAF

4

   

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

LSDPF

22

   

Mišri Seimo narių grupė

MG

4

   

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

TSLKDF

19

   

 

Seimas (2012–2016)  Frakcijos

Frakcija

Narių iš viso

Vyrų

Moterų

Darbo partijos frakcija

29

21

8

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“

13

11

2

Liberalų sąjūdžio frakcija

11

8

3

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija

8

5

3

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

39

29

10

Mišri Seimo narių grupė

9

7

2

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

32

26

6

 

           O dabar grįžkime prie įstatymo. Norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad pakeitimai buvo priimti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 68, 87, 89, 101, 104-1, 104-2, 129, 131, 154 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 55-1 ir 61-1 straipsniais ir 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu. Ir jo paskutiniame 18 straipsnio Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas  2 dalyje yra norma: „Mokesčių mokėtojai iki 2016 m. birželio 30 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti mokesčių administratorių apie po 2011 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, išskyrus atvejus, kai šie šaltiniai buvo deklaruoti paties mokesčių mokėtojo ar trečiųjų asmenų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu mokesčių mokėtojas šiame straipsnyje nustatyta tvarka iki 2016 m. birželio 30 d. tokios informacijos mokesčių administratoriui nepateikia, mokesčių administratorius į vėliau mokesčių mokėtojo pateiktą informaciją neatsižvelgia ir jos nevertina.“. O tai reiškia, kad visi gyventojai turėtų suskubti pasirūpinti dokumentais dėl gautų visų pajamų ir įsigyto turto pagrįstumo nuo 2011-01-01 ir  iki 2016-06-30 pateikti VMI, nes po šios datos kilus mokesčių inspekcijos tarnautojui abejonių dėl pajamų ar sumokėtų lėšų už pirktą turtą (ne tik nekilnojamojo, tame tarpe ir  1 000 eurų kainuojančio automobilio) teisėtumo ir pateikti dokumentai bus nevertinami  t.y. suprask, kad tai nebebus įrodymas dėl šių lėšų teisėtumo įgijimo. Ir gali būti grynai hipotetinis atvejis, kai jūs paveldėjote senelės butą, bet nepateiksite iki tos datos paveldėjimo liudijimo mokesčių inspekcijai, tai kai po nustatyto datos valstybės tarnautojas paklaus, kaip jūs po 2011-01-01 įsigijote butą, jūsų teikiamas paveldėjimo liudijimas, galimai vadovaujantis aukščiau minėtu straipsniu, nebus vertinamas ir tokiu atveju susidarys teisinė padėtis, kad galimai jį įgijote neteisėtomis pajamomis. Todėl bus visos prielaidos įgyvendinti garsųjį  mūsų Prezidentės inicijuotą baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalį. Sakote nesąmonė? Patikėkit, kai reikės kurį asmenį valstybės vadžioje esantiems asmenims „nusodinti“, įstatymo normos bus išaiškintos taip kaip reikia. Toli eiti nereikia. Žiniasklaida jau paviešino informaciją, kad virš penkių tūkstančių gyventojų nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybes tirs Mokesčių inspekcija, o tai yra galimai turto už pusę milijardo eurų. Išvada viena, skubam nešti pažymas-pažymėles iki 2016-06-30 įrodinėdami, kad esame dori.

        Pamąstymų pradžioje minėjau, kad teisės norma įgyvendinta Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnyje apie bankų pareigą. Dėl šio straipsnio jau daug minčių išsakyta viešai, tačiau pridursiu vieną pastebėjimą. Įstatyme sakoma , bankai „…privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų ….., sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų“. Atkreipiu dėmesį čia kalbama ne apie pajamas ar įplaukas, o apie apyvartos dydį, o tai yra turėtų būti skaičiuojama sudedant kiek įplaukas, ateinančias į sąskaitas, tiek išmokas. Trumpiau sakant užteks, kad gautumėte į sąskaitas 7 500 eurų ir juos išleistumėt per metus ir bus pasiekta 15 000 eurų  metinės apyvartos dydis. Tai yra per mėnesį gausite atlyginimą 625 eurų ir jį išleisite, tai jau tokia informaciją bankas privalės pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai. Na, kuo gi ne George Orwell knygos įgyvendinimas.

         Bet čia dar ne viskas. Yra ir kiti Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, kaip pavyzdžiui 551 straipsnyje, kur informacijos teikimu įpareigojami ne tik bankai, bet ir kiti subjektai, turėsiantys piniginius santykius su gyventojais. Straipsnio 1 dalis visus juridinius asmenis įpareigoja kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Pastebėtina, kad nenurodoma, nuo kokio dydžio ši pareiga atsiranda, todėl, jeigu jums jūsų įmonė paskolino 100 eurų, tai privalės pranešti, ir jeigu jūs paskolinsite 100 eurų įmonei, ji ir vėl turės pranešti.

         Tačiau įdomiausia šio straipsnio 2 dalis, o ji skamba taip: „Lietuvos Respublikoje įregistruotos mokslo ir studijų bei formaliojo profesinio mokymo įstaigos privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų (fizinių asmenų naudai) sumokėtas įmokas už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat už doktorantūros ir meno aspirantūros studijas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.“. Matyt, įstatymo autoriai padarė išvadą, kad jaunimas negali turėti nei cento teisėtais pagrindais, todėl mokslus už juos apmoka artimieji, o tai įdomu mokesčių inspekcijai, ar tos pajamos buvo apmokestintos. Todėl manau, kad, kai tik suvoks tėveliai, kad šventa pareiga rūpintis atžalos išsimokslinimu gali atsisukti prieš juos pačius, paskys „sūneli (dukrelė) tu geriau važiuok į ….., ten gal universitetui nebus įdomu ar už mokslus pinigai buvo apmokestinti valstybės.„ Manau, kad čia mūsų aukštųjų mokyklų ir kolegijų, kurie teikia paslaugas už savarankišką apmokėjimą, o ne iš valstybės iždo, saulėlydis.

 

Ir kas gi dabar gali suabejoti, kad partijų iškelti ir mūsų išrinkti šių partijų nariai į Seimą nesirūpina įgyvendinti Lietuvos Konstitucijos preambulėje nusakytus siekius – įkūnyti prigimtinę žmogaus teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje bei siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės!?

 

 

Gero savaitgalio!

 

 

Liudvikas Ragauskis

Turiu butą daugiabučiame name, kurį administruoja būtų savininkų įsteigta bendrija, tačiau čia aš šiuo metu noriu pasidalinti pastebėjimais ne apie tokio administravimo aspektus. Tik paminėsiu, kad butų savininkai nemoka jokių administravimo paslaugų išlaidų ir ši bendrija egzistuoja tik tam, kad galėtume sudaryti buitinių atliekų išvežimo sutartį, nes bendrovės su atskirais butų savininkais ar gyventojais, motyvuodami Vilniaus miesto tarybos patvirtinta tvarka, atsisako sudaryti atskiras sutartis. Šiandien rašysiu apie tų daugiabučių namų administravimą, kur butų ar kitų patalpų savininkai, nesudarę jungtinės veiklos sutarties ar neįsteigę daugiabučio namo savininkų bendrijos. Turiu teisminę bylą, kur atstovauju daugiabučio namo buto savininką, daugiabučio, kurio savininkai nepasirūpino, kaip tvarkysis su bendru su kitais savininkais turtu. Tokiu atveju pagal Civilinį kodeką skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o šiuo atveju buvo paskirta bendrovė UAB „Naujamiesčio būstas“. Šią bendrovę per UAB „Fervėja“ bei UAB „Būsto investicijų valdymas“ valdo UAB „City service“. Byloje paaiškėjusios aplinkybės leidžia teigti, kad didesnė dalis administratorių daug metų neteisėtai turtėjo bendro turto savininkų sąskaita. Tokia susidariusi situacija, manau, yra visame Vilniuje, ir ne tik šioje konkrečioje byloje. Todėl darytina išvada, kad patalpų savininkai turi teisę teismine tvarka išsieškoti neteisėtai pasisavintas lėšas. Reikia žinoti, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą namų, kurių savininkai patys nesusitarė, kaip administruos bendrą turtą, administratorius skiriamas ir veikia sekančiomis teisės normomis:

  1. Administravimas yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymas. Pagal Civilinio kodekso 4.236 straipsnio 2 dalį administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, o Civilinio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Daugiabučio namo butų savininkų atžvilgiu jų bendro naudojimo objektų (pvz. koridorius, namo konstrukcijos, bendri inžinieriniai tinklai) administravimas nustatomas administraciniu aktu.
  2. Pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalį administraciniu aktu administratorių skiria savivaldybės meras arba jo įgaliotas atstovas, ir jis veikia Civilinio kodekso 4.240 straipsnio pagrindais.
  3. Administratoriaus veiklą reglamentuoja savivaldybės mero patvirtinti administravimo nuostatai, kaip tai sako Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalis.
  4. Pagal Civilinio kodekso 4.240 straipsnį toks turto administravimas laikytinas paprastuoju administravimu. Paprastojo administravimo turinys yra administratoriaus pareiga registruoti buto savininkų bendro turto atžvilgiu susidariusias skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, o taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu.
  5. Atkreiptinas dėmesys, kad administravimo santykiai kildinami iš pavedimo santykių teisinio instituto, kuris reglamentuotas Civilinio kodekso XXXVI skyriuje ir konkrečiai 6.757 straipnio 1 dalyje.
  6. Už tokį administravimą administratorius turi teisę gauti atlyginimą, bet tokia teisė pagal Civilinio kodekso 4.238 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai atlyginimas nustatytas administravimą nustatančiame akte, t.y. tame pačiame mero nutarime, kuriuo jis skiria administratorių konkrečiam namui. Kad tokia paslauga yra atlygintina nustato ir Civilinio kodekso 6.758 str. 2 d., kadangi laikytina, kad adminstravimą vykdanti bendrovė yra verslo subjektas, tai preziumuojama, kad tokia sutartis atlygintina, tačiau ir šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad atlyginimo dydį nustato pavedimo sutartis ar įstatymas. Tuo atveju, jeigu atlyginimo dydis nei sutartyje, nei įstatyme, nei administravimą nustatančiame akte nenustatytas pagal Civilinio kodekso 4.238 str 1 d. atlyginimas nustatomas teismo, kuris pagal Civilinio kodekso 6.758 str. 3 d. tai padaro atsižvelgiant į papročius, rinkos kainas, suteiktų paslaugų pobūdį ir trukmę, atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų profesinių susivienijimų rekomendacijas ir kitas aplinkybes.
  7. Pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje. Tai yra turto administratorius turi apskaičiuoti patalpų savininko dalį visame name ir išlaidas dalinti jo priklausančiai daliai. Atkreiptinas dėmesys, kad administratorius nustato ne „mistinį“ tarifą,kuri daugintu iš savininkams priklausančio turto ploto, o mokėtiną sumą už administravimo ar kitą paslauga dalina proporcingai buto savininko daliai bendroje dalinėje nuosavybėje. Ji paskaičiuojama tokiu būdu – sudedamas visų butų savininkų nuosavybes teise priklausanti butų ir kitų patalpų plotą ir išskaičiuoja dalį tame suminiame plote atskiro buto savininko dalį. O savininko mokėtiną dalį paskaičiuoja dauginant visą mokėtiną sumą iš to savininko dalies visame patalpų plote. Pateiksiu pavyzdį. Darykim prielaidą, kad daugiabutyje name yra 7 butai, kurių plotai lygus, po 75 kv.m., o dar 3 po 55 kv. m., tai bendras plotas būtų 7X75=525 kv. m. plius 3X55=165 kv. m., viso 690 kv. m., tai vieno buto savininko dalis, kurio buto plotas 75 kv. m. laikytina -75/690. Skaičiuojant galima išsivesti išvestinę skaičių. Butui su plotu gautusi 9.2 ir šį skaičiu dalinti iš mokėtinos paslaugos sumos. Butų savininkas turi teisę žinoti visą paslaugos kainą, o ne „mistinius“ tarifus, kurie dauginami iš jo buto ploto.
  8. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
  9. Pagal Civilinio kodekso 4.237 straipsnio 2 dalį administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. Tai yra, kai jis sudaro sutartį su šilumos ar elektros paslaugų tiekėju bei kitas bendro naudojimo objektų priežiūros ar kitokio pobūdžio sutartis, jis sutartyje privalo nurodyti, kad veikia kaip administratorius. Tokiu būdu teisiškai paslaugos pirkėjai būtų naudos gavėjai – bendro turto savininkai, o ne turto administratorius. Šitaip kvalifikuoja santykius Civilinio kodekso 4.244 straipsnio 1 dalis, kuris sako, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiams asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu.
  10. Administruojant svetimą turtą administratoriui atsiranda pareigų, kurios yra privalomos:
    1. Pagal Civilinio kodekso 4.242 straipsnio 2 dalį administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti.
    2. Pagal Civilinio kodekso 4.243 straipsnio 1 dalį administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui, t.y. butų savininkams.
    3. Pagal Civilinio kodekso 4.243 straipsnio 2 dalį administratorius neturi teisės naudoti informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas.
    4. Pagal Civilinio kodekso 4.245 straipsnio 1 dalį administratorius privalo sudaryti turto aprašą, apdrausti turtą nuo vagystės, gaisro ar kitų gaivalinių nelaimių, o pagal 4 dalį sudarytą aprašą pateikia jį paskyrusiam asmeniui, o akto kopijas naudos gavėjams, t.y. butų savininkams. Tokio aprašo sudarymas yra svarbus butų savininkams, nes pagal jį turėtų būti sudaromos kitos sutartys ir mokėjimo už paslaugas išlaidų dydžiai.
    5. Pagal Civilinio kodekso 4.249 straipsnio 2 dalį administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą, o pasibaigus kalendoriniams metams, pateikti detalią savo veiklos ataskaitą. (Įdomu, kuris butų savininkas Vilniuje gavo tokią atskaitą).
    6. Už atliktas administravimo paslaugas administratorius turi išrašyti sąskaitas, kaip tai reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 ir 13 straipsniai, o ne neaiškius raštus ar suvestines pažymas, kurie neturi privalomų rekvizitų.
  11. Atkreiptinas dėmesys, kad administravimas jeigu jis teikiamas fiziniui asmeniui vartotojui tai laikytina vartotojiška paslauga mutatis mutandis taikoma civilinio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsnių taisyklės.

Tačiau Vilniuje visas aukščiau minėtas teisinis reguliavimas masiškai pažeidinėjamas. Nagrinėjant teisminę bylą paaiškėjo, kad:

  1. Administravimo nuostatus patvirtino ne meras, kaip tai numato Civilinio kodekso norma, o savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-0250. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso straipsnis nenumato galimybės mero įgaliojimus perleisti kitiems subjektams, t.y. išskirtinė atstovaujamai valdžiai priskirta funkcija, o ne vykdomąjai. Tuo būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pažeidė Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį.
  2. Administratoriui nebuvo nustatytas atlygis, kaip tai numatyta Civilinio kodekso. Šiuo atveju administratorius, savavališkai ir tik jam vienam žinomais būdais nustatė šį mokestį pats ir iš butų savininkų ilgą laiką neteisėtai reikalavo apmokėti administravimo paslaugas, tuo pažeisdamas Civilinio kodekso 4.238 straipsnio 1 dalį. Byloje UAB „Naujamiesčio būstas“ atsisakė bendradarbiauti su teismu ir paaiškinti, kaip apskaičiavo mokesčio sumą už administravimą. Tik nurodė, kad toks mokestis paskaičiuotas, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės admnistravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo„. Atkreipiu dėmesį, kad Civilinio kodekso norma reikalauja ne nuorodos į metodiką, o administraciniame akte, kuriuo paskiriamas administratorius turi būti nurodyta konkreti kaina už bendrosios nuosavybės objektų administravimą. Todėl teismas atmetė bendrovės reikalavimą buto savininkui dėl administravimo mokesčio apmokėjimo ir tokiu būdu atsirado galimybė išsieškoti visą sumokėtą anksčiau mokestį už administravimą.
  3. Byloje taip pat paaiškėjo, kad minima bendrovė, sudarydama sutartį su paslaugų tiekėjais dėl bendro turto naudojimui reikalingų paslaugų, nenurodė, kad ji yra administratorė, o pasinaudodama teisine padėtimi šias paslaugas perparduodavo butų savininkams. Pavyzdžiui už elektros paslaugas administratorius buvo sudaręs net administravimo paslaugų sutartį su elektros tiekėjais, kurie jam mokėjo užmokestį, priklausantį nuo sunaudotos namo elektros. Todėl administratorius buvo suinteresuotas, kad elektros koridoriuje ar kitose bendro naudojimo patalpose būtų naudojama kuo daugiau, tai yra nesirūpino įrengti apšvietimo sistemą taip, kad ji būtų naudojama taupiai. Namo priežiūros sutartis sudarydavo tik su savo „motinine“ bendrove, neskelbdama jokių konkursų ar apklausų, kurios leistų butų savininkams surasti palankiausią paslaugų tiekėją.
  4. Administratorius peržengė savo, kaip administratoriaus Civilinio kodekso nustatytas ribas, sudarydamas sutartį su licenzijuotais paslaugų tiekėjais komunalinių atliekų išvežimui, o pats jas perduodamas butų savininkams. Sudarydmas sutartį pagal išvežamų šiukšlių kiekį, butų savininkams nustatė mokėjimus pagal jų turimą patalpų plotą. Tokiu būdu uždirbo perparduodamas komunalines atliekas! Komunalinės atliekos – tai buto savininkų atskira „nuosavybė“ nuo kitų šio namo butų savininkų, o administratoriui nesuteikta teisė administruoti buto savininkų nuosavybes atskiras nuo kitų būtų savininkų.
  5. Taip pat paaiškėjo, kad administratorius nėra sudaręs tikslaus administruojamo turto aprašo, o tik įvardinęs bendro naudojimo objekus. Atkreipiu dėmesį į tai, kad tikslus aprašo sudarymas yra labai svarbi administratoriaus pareiga, nes jame ne tik įvardinjami butų savininkų bendro naudojimo objektai, kuriuos administruoja administratorius, bet turi būti ir nurodytiū šių objektų charakteristikos, kaip pvz., jeigu yra koridorius tai nurodomas jo konkretus plotas, jeigu yra namo konstrukcija tai nurodoma ne tik apibudinantys matmenys, bet ir medžiagos iš ko ši konstrukcija padaryta, jeigu tai inžinieriniai tinklai, tai nurodoma jo ilgis vamzdžių diametrai ir panašiai. Toks konkretus objektų įvardinimas reikalingas objektyviai įvertinti kokios paslaugos buvo atliktos ir kokioje apimtyje. Šioje konkrečioje byloje bendrovė nesivargino inventorizuoti objektus ir nuo „lubų“ imdavo skaičius ir pateikdavo butu savininkams apmokėti.
  6. Savavališkai nustatė administravimo mokestį, tarifą daugindamas iš savininkams priklausančių patalpų ploto. Tokį skaičiavimo metodą taikė administravimo ir kitoms jo savavališkai teikiamoms paslaugoms, ne kaip nustatyta Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje bei 4.84 straipsnio 4 dalyje.

Šį pavyzdį pateikiau labai sukonkretinęs, kadangi siekiau, kad skaitytojas turėtų kuo didesnę naudą, aiškindamasis problemas dėl savo administruojamo turto. Bet kaip žadėjau, pažadą ištesėjau. Vėliau mėginsiu tikslinti, tai galite grįžti prie šio „straipsniuko“. Kitą kartą analizuosiu klausimą „Ar abonentinis mokestis yra teisėtas?“

Pats nustebau, kai prisiminęs, kad turiu viešą dienoraštį, pamačiau jo paskutinio įrašo datą …. 2010.11.26. Taip…. Nieko nepridursi. Laikas bėga. O viskas prasidėjo nuo to, kaip vaikų pasakėlėje su pėledžiukais „…nedarykime mama tuoj, padarysime rytoj…“. Taip ir aš mąsčiau. Na, dar dienelė ir parašysiu. Ai, šiandien pavargęs rytoj parašysiu. O vėliau jau ir kitas pasiteisinimas atsirado, juk ne gaisras, kai norėsiu – parašysiu. Net buvo aplankiusi mintis visiškai virtualiai „numirti“. Vis bandau sau atsakyti, o kam tą dienoraštį čia skelbti, juk nesu viešas asmuo. Tiesą sakant dar ir šiandien, matyt, negalėčiau paaiškinti, kodėl tai darau.

Puiku. Pasiteisinau sau. Stebėtina, kad nors nerašiau jau ilgą laiką, bet dienoraščio lankytojų vis atsiranda. Per dieną vidutiniškai apsilanko 3 lankytojai su unikaliu IP numeriu, t.y. visai nauji. Turiu įsisdiegęs IP lankytojų registracijos programą. Labai įdomu. Kartais nustebina… Ko čia ieškojo kažkas iš Europos parlamento, ar iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo? 40 nuošimčių lankytojų iš Lietuvos sudaro naršytojai iš valstybinio internetinio tinklo. Įdomu, ar čia šiaip sau, iš nuobodulio užsuko, ar darbo tikslais? Taigi, laikykite tai bandymu grįžti į viešumą. Per metus, mano manymu, susikaupė įdomių minčių. Štai pavyzdžiui, ar turintiems nuosavus butus daugiabutyje nekilo abejonės, ar teisingai namo administratorius skaičiuoja bendro naudojimo objektų išlaikymo išlaidas. Arba už ką mokame abonentinį mokestį akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ ir kitiems paslaugų tiekėjams. Kas tas abonentinis mokestis teisine prasme? Gerai, kai jis nedidelis, o jeigu jį nustatys 100 litų ar 1 000 litų, mes turėsim mokėti neburnoję? Galvoje verda daug minčių, o ant darbo stalo prisikaupė daug klientų bylų, matau, kad ši problematika yra aktuali. Tai, pabandysiu ją panagrinėti Jūsų labui J.

Kaip jau minėjau, lapkričio 25 d. dalyvavau asociacijos VO „Žvėryno bendruomenė“ atstovu atnaujintoje administracinėje byloje, kuri buvo nagrinėjima Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tretysis suinteresuotas asmuo UAB „ERAMA“. Nutarimas bus skelbiamas š. m. gruodžio 6 d. Bylos esmė – statybos leidimo panaikinimas. Byla įdomi tuo, kad bandome pakeisti susiformavusią teisinę praktiką, kuria gyventojams buvo atimta teisė skųsti savivaldos institucijų sprendimus, kadangi tai laikytinas kaip viešas interesas, o viešą interesą ginti nei pavieniai, nei grupė asmenų negali ginti.

Sudėtingumas duotoje byloje tas, kad, jeigu teismo išplėstinė kolegija priims nutarimą tenkinti mūsų apeliacinį skundą, tai ką daryti su pastatytu namu? Ten žmonės jau gyvena 3 metus. O svarbiausia tai, kad teismas suformavęs teisinę praktiką klaidingai taikė materialinės teisės normas. Jis taikė tuos straispnius, kurie negali būti taikomi duotam pareiškėjui – asociacijai.

Pati teisinė problematika dėl viešo intereso šiuo metu yra viena iš svarbiausių. Ji svarstoma aukščiausiu lygiu. Kaip buvau jau anksčiau minėjęs, lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidentei vadovaujant buvo organizuota diskusija prie apvalaus stalo, kur dalyvavo teismų pirmininkai ir kitų institucijų atstovai. Lietuvos paprastus piliečius teko atstovauti man vienam. Nežiūrint to, kad pati diskusija buvo daugiau Prezidentės viešųjų ryšių akcija, ši problema į tokį lygį buvo iškelta pirmą kartą. Institucijų atstovų išsakytos mintys nelabai kuo pakito per paskutinius keturis metus. Mano manymu, visi pasidavė iš anksto suformuotai visuotinei nuomonei, kad visa tai, ką bandoma užginčyti, kai neliečiamas asmeninės teises, ir yra viešas interesas. Nors teisiškai apibrėžti šį terminą niekas nesiima, o tuos kas tai bando daryti, užmėto tvirtinimais, kad viešo intereso baigtinio sąrašo negali būti ir patį jį negalima apibrėžti. Tuo pagrindu buvo palaidotas viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo projektas (man teko inicijuoti šį įstatymą ir būti šio įstatymo rengimo grupės nariu). Tai iš esmės klaidingas požiūris.

Mano manymu, objektas yra mūsų kaip gyventojų teisės, kurios įtvirtintos Konstitucijoje ar kitame norminiame akte. Ir visa esmė –  kurio subjekto akimis žiūrėsim. Jeigu tai viešo administravimo ar valstybės valdžios, tai mūsų teisės jiems yra kaip objektas – viešas interesas (vieša nauda), o mums tai tiesiog mūsų teisės. Problema atsiranda tada, kai viešoji valdžia priima kokį sprendimą ir mes manome, kad šis sprendimas galimai pažeidžia kokias nors mūsų teises ir norime jas apginti per teismą, viešoji valdžia pareiškia, kad tai viešasis interesas ir mes nesame įstatymuose nustatyti subjektai, kurie turime teisę ginti viešą interesą. Tokiu būdu valdžia apsidraudžia nuo gyventojų kontrolės ir tampa nebaudžiama. Praktikoje matome, kad institucijos, kurios turi teisę ginti viešą interesą, to visai nedaro. Priežasčių aibė. Trukdo partiniai ryšiai ar kiti konjuktūrinai išskaičiavimai. Todėl nesant galimybei gyventojams patiems apginti savo pažeistas teises, susidaro nebaudžiamumo jausmas viešajai valdžiai. Tokia padėtis, kai mes, kaip gyventojai, negalime turėti įtakos  valdžios sprendimams, mums daugeliui sukelia beviltiškumo jausmą. O tai neskatina pilietiškumo ir suvokimo, kad mes esame šios valstybės šeimininkai.

Mano manymu, ši byla yra labai svarbi ir nuo jos daug kas gali priklausyti.

Sunki diena

Komentarai išjungti

Jau trys savaitės kaip neprisiliečiau prie šio dienoraščio. Priežastys įvairios. Bet šiandien diena svarbi. Niekas net nenutuokia, kad nuo šiandiena Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sprendžiamų administracinių bylų gali priklausyti Lietuvos politinis gyvenimas.

Šiandien nagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dvi svarbios bylos. Pirma – tai atnaujinta byla su Vilniaus miesto administracija dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo. Ginčas vyko 2007 metais ir skundas Žvėryno bendruomenės buvo netenkinamas dėl suformuotos praktikos, kad viešą interesą negalime ginti. Pavyko bylą atnaujinti ir bandyti iš naujo suformuoti teisinę praktiką įrodant, kad gyventojai turi teisę apskųsti bent kokį viešosios valdžios sprendimą. Nagrinėjimas vyks 13 valandą.

Antra byla tai skundas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymo registruoti Asociaciją Už konstitucines gyventojų (Vilniečių) teises savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Matyt be Konstitucinio Teismo neapseisim. Mes manome, kad rinkimų teisinis institutas susideda ne tik iš teisės balsuoti ar teisės būti kandidatu, bet ir iš teisės kelti (registruoti) kandidatų sąrašą. Todėl kaip nuolatiniai savivaldybės gyventojai turim teisę dalyvauti rinkimuose keliant kandidatų sąrašą. Nagrinėjimas vyks 15.30 valandą.